Vasaros ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį, t. y. birželio 24 d. yra švenčiamos Joninės. Vasaros saulėgrįžos ar trumpiausios metų nakties diena, buvo dar vadinama: Rasos švente ar Kupole.
Lietuvoje buvo paplitęs paprotys per Jonines su valtelėmis išpuoštomis gėlėmis ir vainikais plaukioti upėse ir ežeruose, tai simbolizavo tarsi plaukiančią saulę. Buvo tikima, kad Joninių naktį galima rasti daiktų turinčių gydomųjų galių. Žmonės tikėjo, kad skruzdės iš savo skruzdėlyno išnešančios vėdintis vadinamąjį Kodylą, kuris esąs baltos spalvos ir panašus į bičių korį. Jį sunku rasti, nes jis vėdinamas vieną sekundę, o kas rasdavo, tas išgydydavo visas ligas.ŽolinėsXIX a. – XX a. žemdirbių kalendoriuje atsirado nauja šventė – Žolinės, ji siejama su Šv. Mergelės Marijos Ėmimo švente, kuri švenčiama rugpjūčio 15 dieną. Bažnyčioje šventinamos ne tik žolynai, bet ir rugiapjūtės pabaigtuvių vainikas, bei pirmo derliaus iškepta duona.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą